Penki jogos principai

1. Tinkami pratimai (asanos)

Asanos (pozos) nuosekliai veikia visas kūno dalis, „patepa“ kūno sistemas, stimuliuodamos apytaką ir darydamos kūną lankstesnį. Atliekamos lėtai ir susitelkus, asanos (arba nejudamos pozos) ne tik gerina fizinę sveikatą, bet kartu yra ir pratimai protui, padedantys susikoncentruoti ir medituoti. Ypač puikus jogos asanų poveikis stuburui, jam jos ypač naudingos. Stubure esanti centrinė nervų sistema – tai ir kūno ryšių sistema, palaikanti viso kūno sveikatą. Tinkami pratimai palaiko stuburo lankstumą ir tvirtumą, taip suaktyvinama apytaka, nervai gerai aprūpinami maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, tad ir kūnas išlieka jaunatviškas. Maža to, asanos aktyvina tam tikrus taškus, kurių stimuliavimas padidina pranos (gyvybinės energijos) tėkmę kūne. Jogos pozos masažuoja vidaus organus ir gerina jų veiklą. Asanos visada atliekamos giliai kvėpuojant, tuo pačiu metu ir atsipalaiduojant, ir susitelkiant, todėl jos padeda gilinti proto koncentraciją. Nenustygstantis protas atitraukiamas nuo išorinio pasaulio dirgiklių ir, nukreiptas į vidų, nurimsta.

2. Teisingas kvėpavimas (Pranajama)

Pranajama, arba teisingas kvėpavimas, prijungia kūną prie jo baterijos, esančios saulės rezginyje. Čia pakraunamos ir saugomos milžiniškos energijos atsargos. Pranajamos kvėpavimo technikos, išlaisvindamos šią energiją, pagyvina kūno ir proto veiklą. Sąmoningai reguliuodami kvėpavimą, gebame gauti ir sukaupti daugiau pranos. Dauguma žmonių kvėpuodami naudoja tik nedidelę plaučių tūrio dalį. Jų kvėpavimas paviršinis, pečiai atsikišę į priekį, krūtinė įdubusi, todėl viršutinė nugaros dalis ir kaklas įsitempę, jie jaučia nuolatinį deguonies trūkumą. Teisingas diafragminis kvėpavimas padeda įveikti įtampą ir net depresiją. Daug pranos turintis žmogus trykšta gyvybe ir stiprybe.
Be to, jogos kvėpavimo pratimai ne tik moko, kaip įgyti daugiau pranos, bet ir kaip ją valdyti, o kartu ir kaip valdyti protą, nes prana ir protas tarpusavyje susiję. Valdant praną visas kūno ligas galima įveikti dar užuomazgoje, – tokia yra gydymo paslaptis. Akupunktūra, šiatsu, rankų pridėjimas – tai vis sąmoningo ar nesąmoningo pranos valdymo pavyzdžiai.

3. Teisingas atsipalaidavimas (Savasana)

Atsipalaidavimas gyvybiškai svarbus palaikant kūno ir proto sveikatą. Praktikuojamas teisingai, jis tonizuoja visą būtį ir išlaisvina milžinišką energijos kiekį. Teisingas atsipalaidavimas atvėsina visą organizmą, jis lyg automobilio aušinimo sistema. Kai kūnas vėsus, gamta gali efektyviau pakrauti jį energijos. Nuolat persidirbdami kūnas ir protas perkaista, ir mes jaučiamės „perdegę“. Šiuolaikiniame kupiname įtampos pasaulyje žmogui labai sunku atsipalaiduoti. Bereikalingos fizinės ir mentalinės įtampos pasiglemžia iš mūsų begalę energijos. Per dieną mūsų kūnas pagamina visas kitai dienai reikalingas medžiagas ir energiją. Neretai visa tai iššvaistome per penkias minutes: kai užplūsta bloga nuotaika, pyktis, nuoskaudos ar susierzinimas. Giliai atsipalaidavus tik labai nedidelė pranos dalis eikvojama svarbiausiai medžiagų apykaitos veiklai palaikyti. Net kelios minutės gilaus atsipalaidavimo nerimą ir įtampą sumažina efektyviau nei valandos neramaus miego.

4. Tinkama mityba (vegetarinė)

Jogų mityba iš esmės yra laktovegetarinė, vartojanti neperdirbtus, natūralius maisto produktus. Ši dieta ne tik paprasta, natūrali ir teikia sveikatą, ji atsižvelgia ir į subtilų maisto poveikį protui ir pranai. Neperdirbtas, natūralus (pageidautina organinis, neužterštas chemikalais bei insekticidais) maistas geriau aprūpina organizmą maistinėmis medžiagomis, tuo tarpu produktų apdorojimas, perdirbimas ar ilgas maisto gaminimas šias medžiagas suardo. Visa mūsų planetos gyvybė semiasi energijos iš saulės. Vegetarai maistines medžiagas pasisavina iš aukščiausios grandies maisto grandinėje – iš augalų, kurie energiją gauna tiesiogiai iš saulės. Jogų požiūris į maistą toks: valgyk tam, kad gyventum, o ne gyvenk tam, kad valgytum; jogai vartoja tokius maisto produktus, kurie geriausiai veikia kūną ir protą ir kuriuos gaunant mažiausiai kenkiama aplinkai ir kitoms gyvoms būtybėms.

5. Pozityvus mąstymas ir meditacija (Vedanta ir dhjana)

Pozityvus mąstymas ir meditacija – tai būdas proto ramybei pasiekti. Meditacija – menas sutelkti ir nuraminti protą. Nuolatinė praktika stiprina žmogaus kūną, protą ir dvasią. Kad galėtume medituoti, pirmiausia pozityviu mąstymu ir susikaupimu turime nuraminti protą. Proto, kupino negatyvių emocijų ir minčių, nuraminti neįmanoma. Sukoncentruodami protą išskaidome negatyvių minčių bangas. Taip pereinama į meditacinę būseną ir galiausiai pasiekiama samadhi (antsąmonės būsena). Samadhi – tai palaimingas susijungimas su aukščiausiuoju Aš, leidžiantis tiesiogiai intuityviai patirti amžinybę. Tai vidinis, dvasinis potyris, esantis virš ribotos kalbos ir minčių. Jutimai, protas ir intelektas nustoja veikti, ir mes patiriame aukščiausiąją esmę, kuri apima viską gyvenime, suteikdama mums ramybę, atjautą, džiaugsmą ir supratimą.